Paklauskite vietinio verslininko, kaip jam sekasi uždirbinėti pinigus. Ko gero, jis atsakys, kad verslas Lietuvoje yra itin painus ir sudėtingas dalykas. Verslą pradėti tikrai nėra lengva, o ir verslumas nėra itin skatinamas. Elementarus pavyzdys: Žmonės kalba, kad Lietuvoje viešbutyje gyventi yra ypač brangi ir kainos tikrai per didelės. Na, taip, buvo laikas, kai viešbučių pridėtinės vertės mokestis buvo devyni procentai, tačiau, kaina nuo to nepakito. Esmė, tame, kad pirkdamas kambarį žmogus sumoka ne tik darbuotojų atlyginimus, patalpų išlaikymą, bei kitas papildomas išlaidas. Kartu jis moka mokestį už tai, kad kambaryje yra televizorius, kadangi LANVA ima pinigus už kiekvieną televizorių esantį viešbutyje, taip pat sumoka nekilnojamo turto mokesčio dalį, bei tą patį PVM. Kitaip tariant, pinigai yra mokami už praktiškai, kiekvieną žingsnį viešbutyje, tas ir sudaro kainas, kurios viršija šimtą litų.

Tai, kaip mes galime kalbėti apie naujos idėjos perspektyvą, jei valstybė ir jos įstaigos išgręš kiekvieną centą iš verslininko. Lietuvoje, privatus sektorius yra labai melžiamas. Esu girdėjęs verslininkų sakant, kad padidintas minimalus atlyginimas veda link bankroto, nes paprasčiausiai verslas neturi pinigų mokėti algas. Nepamirškime, kad praktiškai pusė atlyginimo nukeliauja į valstybines įstaigas iš verslininko sąskaitos ir dar dalis mokesčių atskaičiuojama iš paties darbuotojo. Tai gi, nors „ant popieriaus“ atlyginimas ir pakilo dviem šimtais litų, tačiau bendroje sumoje, verslininkui tai kainuoja apie keturiais šimtais litų daugiau per mėnesį. Be to, nepamirškime ir pretenzijų tų, kurių atlyginimas visada buvo tūkstantis litų ant popieriaus. Kad ir tas pats padavėjas, iki du tūkstančiai tryliktų metų pradžios gavęs didesnį atlyginimą už valytoją, šiandien gauną tą patį ir tik dėl to, kad valstybė taip liepė. Noriu pasakyti, kad minimumas pakilo, bet tie kurie ir taip gaudavo tą tūkstantį, šiandien tiek pat ir tebegauna. O tai, nėra sąžininga. Ypač, kai vienam tūkstantis yra mokamas už tai, kad jo darbo jėga yra verta to tūkstančio, o kitam, tik todėl, kad valstybė liepė. Na, taip, žmonėms sunku gyventi ir taip toliu, algos mažos, visko mažai, tokie jau tie lietuviai. Bet, kai pažiūri į viską iš verslininko prizmės, pamatai, kad verslas Lietuvoje iš esmės nieko gero nežada. Turbūt, šiandien, geriausia ką gali padaryti, tai nusipirkti frančizę, vietoj to, kad įvestum inovaciją. Visų pirmą turėsi gerą vardą, apmokymus, standartus ir t.t. kas prisidės prie tavo sėkmės, vietoj to, kad viską kurtum pats. Be to, Lietuviški brandai yra įsigalėję žmonių galvose taip, kad retą lietuvį priversi eiti į naują kavinę, vietoj Čili ar Vičiūnų restoranų grupės.

Aš tikrai nenoriu žiūrėti į viską pesimistiškai, ar peikti valstybės institucijų darbo, bet nenoriai privalau pripažinti, kad dar trejus – ketverius metus verslo Lietuvoje pradėti nepasimokės. Paprasčiausiai dėl to, kad, šiandien, valdančioji ideologija skelbiasi palaikantį žmogų tiesiogiai, o ne per verslo ugdymo prizmę. Mano nuomone, geriau išvystytas privatus sektorius, bei galimybė plėstis ir konkuruoti yra daug geresnis variklis kainų kritimui ir algų didėjimui, nei vyriausybės nurodymai ir judėjimas link planinės ekonomikos. Paprastas pavyzdys: Ar būtumėte laimingas, jei jums leistų per mėnesį iš čiaupo išleisti tik 100 Litrų vandens, nes toks valstybės planas? Manau, ne, visi norime turėti teisę rinktis, visi norime turėti nuosavybę ir laisvę naudotis ja, tad verta susimąstyti, ar tie žmonės kurie pasisako už verslo plėtrą ir skatinimą, nėra tie, kurie labiausiai stengiasi dėl žmogaus gyvenimo kokybės. Juk verslas Lietuvoje ir moka mums atlyginimus, o ne valdžia.